BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO
POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETO
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Mirga Mačionytė, Lina Lukošiūnaitė, Sandra Maleronkaitė, Santa Mackevičiūtė, Lauryna Kučinskaitė, Kotryna Vilūnaitė, Rokas Karla, Aurimas Putrius

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO NUOLATINĖS STUDIJOS
4 KURSAS, 6 GRUPĖ

Viešojo administravimo sistemų

VILNIAUS MIESTO KELIŲ PRIEŽIŪROS VERTINIMAS ŽIEMOS METU

Tiriamasis rašto darbas

TIKRINO: Lekt. Dr. M. Bileišis
(mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas,
vardo pirma raidė, pavardė)

…………………………………………….
(parašas)

VERTINIMO: ……………………………………………

Vilnius, 2012
TURINYS

ĮVADAS 3
1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS VARTOJAMOS DARBE 5
1.1. Gatvė 5
1.2. Kelias 5
1.3. Kelio priežiūra 5
1.4. Kelio valdytojas 5
1.5. Kelio (gatvės) naudojimo priežiūra 6
1.6. Kelio (gatvės) techninė priežiūra 6
1.7. Šaltasis laikotarpis 6
2.KELIŲ PRIEŽIŪRA KAIP VIEŠOJI GĖRYBĖ 6
2.1.Viešųjų gėrybių ir kelių priežiūros savybių suderinamumas 6
3. NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA 8
3.1. Principai 9
4. VILNIAUS SAVIVALDYBĖS KELIŲ PRIEŽIŪROS TVARKA 14
4.1. Kelių priežiūros finansavimas 14
4.2. Įstaigos, atsakingos už Vilniaus savivaldybės kelių priežiūrą žiemą 14
5. KELIŲ PRIEŽIŪROS KOKYBĖS TYRIMAS 16
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 21
ĮVADAS

Darbo aktualumas. Žiemos sezonas mūsų šalyje yra sudėtingiausias, siekiant užtikrinti transporto judėjimo kokybę bei efektyvų transporto sistemų funkcionavimą. Svarbiausias veiksnys, trukdantis šių sistemų darbui - permainingos oro sąlygos, kurios veikia transporto priemonių ir gyventojų judėjimą. Neigiama oro temperatūra, vėjas, krituliai ir t.t. apsunkina arba netgi sustabdo įvairių transporto rūšių eksploatavimą. Rūkas ir pūgos kenkia oro transportui, vėjas - laivybai, o automobilių transportui didžiausią neigiamą įtaką daro intensyvus kritulių kiekis.
Žiemos sezonas yra pats pavojingiausias kelių eismo dalyviams, taip pat jis yra ir sudėtingiausias ir daugiausiai kainuojantis kelių priežiūros etapas. Kiekvienais metais artėjant žiemos sezonui pradedama nerimauti: piliečiai privalo pasirūpinti žieminėmis padangomis, valymo įmonės - tinkamu kiekiu medžiagų, reikalingų užtikrinti tinkamą kelių priežiūrą šiuo metų laiku. Viskas atrodytų gana paprastai, tačiau vos atėjus žiemai, nuolat yra susiduriama su problema, kuomet kelių priežiūros medžiagų trūksta, patys keliai nėra tinkami eksploatacijai, o visa tai sąlygoja autoįvykių skaičiaus didėjimą bei kitas nelaimes, susijusias su nepakankama kelių priežiūra. Esant tokiai situacijai, atsiranda pavojus ne tik didesniam autoįvykių skaičiui, tačiau tuo pačiu tampa sunkesnės važiavimo sąlygos, kyla degalų sąnaudos, branginami pervežimai.
Lietuvoje žiemos sezono trukmė vidutiniškai yra 5 mėnesiai - nuo lapkričio 1d. iki balandžio 1d. Dėl šios ir kitų anksčiau minėtų priežasčių, iš visų kelių priežiūrai skirtų lėšų, daugiausia jų yra skiriama nuolatinei kelių priežiūrai žiemos laikotarpiu. Tačiau net ir tokiu atveju, dažnai yra pastebimas žmonių nepasitenkinimas esama situacija, o tai verčia atidžiau nagrinėti šią temą, išsiaiškinant, kas atsakingas už šios priežiūros įgyvendinimą ir ar tinkamai keliai yra prižiūrimi.

Tyrimo problema. Kaip tinkamai yra prižiūrimi Vilniaus miesto keliai žiemos metu?

Tyrimo objektas. Vilniaus miesto kelių priežiūros kokybė žiemos metu.

Tyrimo tikslas. Vertinti, kaip vykdoma kelių priežiūra žiemą Vilniaus mieste - atlikti statistinių duomenų analizę, remiantis mokslinėje literatūroje iškeltais kriterijais ir tikrinti jų tinkamumą bei atitikimą.

Tyrimo uždaviniai.
• Paaiškinti ir apibrėžti pagrindines su kelių priežiūra susijusias sąvokas ir remiantis jomis, pagrįsti kelių priežiūros kaip viešosios gėrybės sampratą;
• Pagrįsti kelių priežiūros tinkamumo kriterijus, remiantis kelių priežiūros organizavimo politikos atitikimu naujosios viešosios vadybos (NVV) principams;
• Apžvelgti kelių priežiūros funkcijų įgyvendinimo organizavimą ir ištirti jų finansavimo pobūdį bei tvarką;
• Įvertinti kelių priežiūros kokybės tinkamumą, remiantis atlikta statistinių duomenų analize, bei iškeltais kriterijais;

Tyrimo metodai.
• Literatūros analizė;
• Statistikos analizė ir vertinimas;
1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS VARTOJAMOS DARBE

Šiame skyriuje bus supažindinama su pagrindinėmis ir svarbiausiomis sąvokomis, kalbant apie kelių priežiūrą ir jos eksploatavimo tinkamumą.
1.1. Gatvė

Gatvės sąvoka LR Kelių įstatyme apibūdinama kaip kelias ar jo ruožas esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimas.
1.2. Kelias

Kelias - tai žemės ruožas, kuriuo einama ar važiuojama. LR Kelių įstatyme kelio sąvoka sukonkretinama. Kelias- inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.
1.3. Kelio priežiūra

Kelio priežiūra tai nuolatiniai kelio darbai, kurių tikslas užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką.
1.4. Kelio valdytojas

LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme kelio valdytojas apibūdinamas kaip asmuo, kuris kelią valdo, naudoja ir disponuoja juo turto pasitikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu.
1.5. Kelio (gatvės) naudojimo priežiūra

LR Vyriausybės nutarime dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo kelio (gatvės) naudojimo priežiūros sąvoka reiškia viešojo administravimo subjekto atliekamą kontrolę, kurios tikslas- nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
1.6. Kelio (gatvės) techninė priežiūra

LR Vyriausybės nutarime dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo kelio (gatvės) techninė priežiūra apibūdinama kaip kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti LR Statybos įstatymo nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę.
1.7. Šaltasis laikotarpis

Šaltasis laikotarpis pasižymi žemesne oro temperatūra ir trumpesnėmis dienomis, nei kitais metų laikotarpiais. Šiame darbe šaltasis laikotarpis žymi laiką, kai iškrinta sniegas ir reikalinga kelio priežiūra (imtinai nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos).
2.KELIŲ PRIEŽIŪRA KAIP VIEŠOJI GĖRYBĖ

Išsikelta problema siekiama išanalizuoti Vilniaus miesto kelių priežiūros žiemos metu, tinkamumą, todėl svarbu apibrėžti vartojamas pagrindines definicijas, kas padeda tiksliau suprasti temą. Šiame skyriuje bandysime pagrįsti išsikeltą teiginį, kad kelių priežiūra gali būti traktuojama kaip viešoji gėrybė. Tai įrodyti padės „kelių priežiūros” ir „viešosios gėrybės” definicijos, bei esančios viešųjų gėrybių savybės, pagal kurias apžvelgsime kelių priežiūros paslaugą.

2.1.Viešųjų gėrybių ir kelių priežiūros savybių suderinamumas

Kaip jau buvo minėta, kelių priežiūra - nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką . Taip pat viena svarbiausių sąvokų yra kelio (gatvės) naudojimo priežiūra, trumpai tariant tai - viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas yra nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus . Remiantis šiomis sąvokomis galima būtų traktuoti, kad kelių priežiūra yra viešoji gėrybė. Viešąja gėrybe yra laikomos kolektyvinio vartojimo gėrybės, kurių vartojimas yra nuspręstas ne individualaus vartotojo, o bendruomenės (kaip visumos), ir kuri yra finansuojama iš gyventojų mokesčių. Viešosios paslaugos gali būti vartojamos visų vienodai, t.y. nesumažinant jų kiekio paskesniems vartotojams, tačiau taip pat jos negali būti atimtos ir iš tų, kurie už jas nemoka. Viešosios gėrybės gali apimti ekonominę statistiką, teisėsaugą, nacionalinę gynybą, parkus, bei kitus objektus skirtus bendram visų naudojimui, taip pat, manome, ir kelių priežiūrą. Tokioms prekėms ir paslaugoms nėra egzistuojančios rinkos, vyriausybė jas teikia ir užtikrina visiems . Taip pat verta paminėti, kad viešosios gėrybės pasižymi keliomis pagrindinėmis savybėmis.
Rinkos ekonomika remiasi dviem prielaidomis apie gėrybių savybes: atskiriamumas (fizinė) ir varžybiškumas (ekonominė). Kalbant apie atskiriamumą:
1. Atskiriamumas/priskiriamumas - kuo daugiau kiekvienas asmuo suvartoja tam tikros gėrybės, tuo mažiau šios gėrybės lieka kito individo vartojimui, t.y. gėrybės yra dalomos ir ribotos ir jos priskiriamos privačioms.
2. Ne atskiriamumas/ne priskiriamumas - kiekvieno asmens tokių gėrybių vartojimas nė kiek nesumažina bet kurio kito individo tos gėrybės vartojimo, t.y. gėrybės yra nedalomos ir neribotos ir jos yra vadinamos viešosiomis.
Toliau kalbant apie varžybiškumo prielaidą:
1. Varžybiškumas - iš mainų sąnaudas ir naudą gauna tik tie, kurie yra tiesioginiai mainų dalyviai, Kita vertus, vieni gali turėti sąnaudų, o kiti gali įgyti naudos.
2. Ne varžybiškumas arba vientisumas - naudą gali gauti daug vartotojų vienu metu. Jeigu kiekvienas gali naudotis, tai ribinės sąnaudos yra lygios nuliui.
Geriau paaiškinti padėtų žemiau pateikta schema .

Taigi, trumpai tariant, varžybiškumas yra tada, kai mano asmeninis vartojimas sumažina naudą kitam, o atskiriamumas yra tuomet, kai galime atskirti, kas gauna naudą iš tam tikros prekės ar paslaugos. O šias savybes pritaikant kelių priežiūros paslaugai, pastebima, kad tai yra ne varžybiškumas, nes nesvarbu kiek asmenų naudojasi kelių priežiūros paslauga, ji yra teikiama bet kokiu atveju ir priežiūros darbai yra atliekami nuolatos, nepriklausomai nuo to, ar asmuo naudojasi automobiliu, ar vaikšto pėsčiomis ir pagrindinis dalykas - nauda nepriklauso nuo vartotojų skaičiaus, ji nei mažėja, nei didėja (didesnės įtakos turi laikas ir oro sąlygos, o ne vartotojų kiekis). Atskiriamumo savybė veikia tokiu pačiu principu, analizuojant kelių priežiūros klausimą - mes naudodamiesi prižiūrėtais keliais negalime konkrečiai išskirti vieno ar kelių asmenų, kurie gautų naudą, nes šios priežiūros vertę jaučia visi kartu (pvz. žiemos metu, dėl kelių nepriežiūros įvyksta autoįvykis ir dėl to susidaro spūstis - nuostolį patirtų ne tik pagrindiniai autoįvykio dalyviai, bet ir aplinkiniai vairuotojai, kurie dėl susidariusios spūsties negalėtų pasiekti tikslo laiku ir pan.) Todėl, remiantis aukščiau pateiktu grafiku (NonExcludable + NonRivalrous  Public Good) ir paprasta analize galime teigti, kad kelių priežiūra vis dėl to yra viešoji gėrybė, pasižyminti ir atitinkanti pagrindines jos savybes.

3. NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA

Naujoji viešoji vadyba - teorija, smarkiai plintanti Lietuvos viešojo sektoriaus funkcionavime. Teorijos esmė - viešojo sektoriaus reformos, siekiančios įtraukti privatų sektorių. Tikima, jog privataus sektoriaus principų taikymas gali pagerinti darbo našumą mažinant biurokratizmą bei didinant konkurenciją.
Naujosios viešosios vadybos principai plačiai taikomi ir viešųjų gėrybių teikime. Didžiausias akcentas dedamas pasitenkinimui ir kokybei. Teigiama, jog tai naudinga viešųjų gerybių vartotojams - t.y. piliečiams. Lietuvos piliečiai kiekvieną dieną naudojasi minėtomis gėrybėmis (pvz.: kelių ženklai, gatvių apšvietimas, nuvalyti šaligatviai ir t.t. ). Viešosiomis gėrybėmis jos pavadintos dėl to, kad šiomis paslaugomis naudojasi visi, o jų gavimu pasirūpina valstybė. Kelių prižiūra Vilniuje, taip pat yra viešoji gėrybė, kuria kiekvieną dieną naudojamės kiekvienas iš mūsų. Lietuvoje atskiros viešosios institucijos darbus atlieka viešųjų konkursų, sutarčių, programų ir projektų principu. Paslauga, kurią gauname naudodamiesi Vilniaus keliais rūpinasi VĮ “Grinda”, kuri yra išrenkama savivaldybės, konkurso būdu. Taigi, šios paslaugos kokybe rūpinasi bei šią įmonę kuruoja Vilniaus miesto savivaldybė. Išsiaiškinus kas konkrečiai rūpinasi sostinės kelių priežiūra, svarbu suprasti ir pačio proceso ypatumus bei konkrečius rezultatus.
Viešųjų gėrybių teikimas yra kone pagrindinis valdžios institucijų ir piliečių komunikavimo būdas. Savivaldybė, organizuodama, kad viešosios gėrybės pasiektų šalies gyventojus, tam tikru būdu tarnauja kiekvienam iš jų. Siekiant, kad gėrybių teikimas būtų maksimaliai geras, naudojami privataus sektoriaus principai, kurie pagerina viešųjų paslaugų teikimą.
3.1. Principai

Naujoji viešoji vadyba, kaip ir kitos vadybos teorijos remiasi tam tikrais principais, kurių pagrindiniai aptariami šiame skyriuje derinant juos su nagrinėjama tema. Aptariami principai - katalitinė valdžia, bendruomenės valdžia, konkurencinė, į misiją, vartotojus bei rezultatus orientuota valdžia, taip pat decentralizuota valdžia, veikianti kaip įmonė bei naudojanti prevencijos priemones. Aptariame kiekvieną plačiau.
1) Katalitinė valdžia - „vairavimas, o ne irklavimas”. Omenyje turima tai, jog valdžios institucijos privalo siūlyti bei priimti sprendimus, o ne teikti paslaugas. Paslaugų teikimas turėtų būti perduotas privačiam sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms arba kitoms įstaigoms, dirbančioms ties konkretaus pobūdžio paslaugų teikimu. Kitais žodžiais tariant, valstybinės valdžios valdžia turėtų labiau orientuotis ties politikos formulavimu, o paslaugų teikimas turėtų būti atskirtas. Tarkime, jei valdžios institucijos priima sprendimą, jog kiekvienas ne vyresnis nei, sakykime, dešimties metų vaikas, privalo turėti teisę į neformalųjį ugdymą, kaip viešąją gerybę, tai nereikš, jog minėtosios valdžios institucijos organizuos kokiu būdu priimtas sprendimas bus įgyvendintas. Kalbant konkrečiai apie mūsų nagrinėjamą temą - kelių priežiūrą žiemos metu, valstybinė valdžia privalo tik nustatyti kokį rezultatą privalu pasiekti šioje srityje. Sakykime, valdžios atstovai gali priimti sprendimą, jog centrinės gatvės žiemos metu, esant krituliams, privalo būti valomi kas ketvirtį valandos, tačiau kokiu būdu toks rezultatas bus pasiektas, sprendžia kitos institucijos. Toks principas gali būti traktuojamas dar ir kaip subsidiarumo principas, kuomet funkcijos privalo būti sprendžiamos tame lygmenyje, kuriame jos gali būti išspręstos veiksmingiausiai. Tai lyginama su sveiko proto principu, leidžiantis perduoti atsakomybę ir valdžią kitai grandžiai tuomet, kai tai yra naudinga ir teisinga .
2) Bendruomenės valdžia - „įgaliojimas, o ne tarnavimas”. Tai reiškia, jog valdžia privalo ne vien rūpintis paslaugų tiekimu, ji turi skatinti gyventojus, kad jie būtų suinteresuoti patys spręsti iškylančias problemas. Skatinimo formos galėtų būti įvairios, sakykime, remti žmonių įsitraukimą sprendžiant problemas. Grįžtant prie kelių priežiūros klausimo, Lietuvos klimato ypatumai neretai žiemos metu sukelia didelį rūpestį valstybinėms institucijoms. Taip atsitinka tuomet, kai oro sąlygos yra kitokios nei buvo planuota, o pasiruošimas nėra tinkamas. Dažniausiai, patys gyventojai nenoriai padeda spręsti tokias problemas drauge, nors nuo to tiesiogiai priklauso jų gyvenimo sąlygos atitinkamą laiką. Valstybinės valdžios institucijos, galėtų, sakykime, suteikti galimybę rajonų gyventojams patiems organizuoti sniego kasimo, šaligatvių barstymo darbus patiems skiriant už tai atitinkamai lėšų. Tokiu būdu mažesnė apkrova tektų savivaldybių institucijoms, kurios sudėtingų sąlygų metu ir taip turi daug darbo, taip pat gyventojai turėtų galimybę savo aplinką prižiūrėti taip, kaip nori patys. Bendruomenės valdžios principo taikymą galima traktuoti kaip galimybę gyventojams ir pagalba kelių priežiūros darbų organizatoriams.
3) Konkurencinė valdžia - reiškia, jog net viešųjų paslaugų teikime privalo būti sukurtos konkurencingos sąlygos. Konkurencija skatina paslaugas teikti maksimaliai gerai. Konkurencijos pagalba yra tarsi „užkeliamos” kartelės kokybės atžvilgiu. Kiekvienas konkuruojantis objektas, pasiūlęs geresnes paslaugos sąlygas ar patį produktą, skatina kitus kolektyvus prilyginti kokybę arba sukurti atitinkamai geresnį produktą. Ne išimtis yra ir kelių priežiūros klausimu. Kiekvienais metais yra organizuojamas konkursas bendrovėms, dirbančios kelių priežiūros srityje, kuomet laimėjusi įmonė atitinkamais metais yra atsakinga už kelių priežiūrą. Konkurencija analizuojamu atveju yra tame, jog besiruošdamos konkursui įmonės susitelkia ties įrangos tobulinimu, resursų didinimu ir atitinkamų planų sudarymu. Geriausias sąlygas pasiūliusi įmonė užsitikrina galimybę rūpintis Lietuvos keliais viso sezono metu, tuo tarpu kitos įmonės gali stengtis prilygti laimėjusiai kitų metų konkurso metu. Konkurencija yra svarbi kiekviename žingsnyje, tai užtikrina paslaugos kokybę ir nuolatinį tobulinimą.
4) Į misiją orientuota valdžia: vadovaujasi misija, o ne taisyklėmis. Valdžios institucijų veiklos orientyrais tampa efektyvumas ir veiksmingumas. Kadangi per didelis veiklos reglamentavimas dažnai ne padeda, o trukdo, siekiama mažinti taisyklių ir procedūrų skaičių.
Lietuvos keliai yra prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais, Kelių priežiūros tvarkos aprašu ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto kelių priežiūra yra griežtai reglamentuojama įstatymų, yra sudaromos programos metams į priekį, nustatomi konkretūs kelių priežiūros darbai bei reikalavimai. Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi kelių priežiūra, samdydama uždarąją akcinę bendrovę „Grinda”. Galima teigti, kad bendrovė vadovaujasi taisyklėmis, o ne misija. Bendrovė savo internetiniame puslapyje (www.grinda.lt) yra nurodžiusi kokias paslaugas teikia, tačiau misijos nėra. Organizacijos misija- tai subjekto egzistavimo paskirtis, tikslas, prasmė. Galima daryti prielaidą, kad „Grinda” neturi sukūrusi savo misijos, todėl šis principas nėra įgyvendinamas. Vilniaus kelių priežiūros veiklos reglamentavimas yra didelis: Kelių priežiūros tvarkos Aprašas; Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas; Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas ir kt. įsakymai bei nutarimai.
5) Į vartotoją orientuota valdžia. Siekiama tenkinti kliento, o ne biurokratijos poreikius. Valdžios institucijos įvairiais būdais tiria, kaip klientai vertina teikiamas viešąsias paslaugas - atlieka gyventojų apklausas, numato piliečių skundų ir prašymų nagrinėjimo procedūras. Įgyvendinamas visuotinės kokybės vadybos principas, teigiantis jog svarbiausias asmuo organizacijai yra klientas.
Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai gali teikti skundus dėl kelių priežiūros. Savivaldybės internetiniame puslapyje yra įdiegta elektroninė paslaugų sistema, kurios pagalba gyventojai gali pateikti skundą bei sužinoti jo nagrinėjimo eigą arba skundą pateikti siunčiant paštu ir tiesiogiai. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi visas galimybes gyventojams pateikti skundus bei sužinoti jų nagrinėjimo eigą. Tai užtikrina, kad skundas nebus padėtas į stalčių, o turės būti nagrinėjamas. Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje yra rengiamos gyventojų apklausos, tai rodo, kad savivaldybei rūpi gyventojų nuomonė. Tuo tarpu, UAB „Grinda”, kuri rūpinasi kelių priežiūra, yra orientuota į pelną, o ne į klientą. Tai galima pastebėti iš bendrovės tikslo: „pelno siekimas, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus”. Galima daryti išvadą, kad jai klientas nėra pirmoje vietoje, svarbiausia- pelnas.
6) Į rezultatus orientuota valdžia. Valdžia, besiorientuojanti į rezultatus: siekiama finansuoti rezultatus, o ne sąnaudas. Valdžios institucijose daugiau dėmesio pradedama skirti veiklos rezultatų nustatymui ir vertinimui, biudžetas sudaromas institucijos veiklos prioritetus pagrindus pagal numatomus rezultatus.
Kelių priežiūros finansavimo lėšų naudojimo tvarką nustato vyriausybė ir perduoda įgyvendinimą kontroliuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos komisijai. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, o likusių 80 % lėšų- magistralėms ir autostradoms tvarkyti. Ko gero, valdžia yra labiau orientuota į sąnaudas, o ne į rezultatus, nes finansavimas paskirstomas neproporcingai, autostradoms ir magistralėms skiriama daugiau lėšų, o miesto keliams sutaupoma, o rezultatas- didelis avarijų skaičius mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, per 2005-2011 m. Vilnius- Kaunas- Klaipėda magistraliniame kelyje įvyko 686 eismo įvykiai, o 2012 metų Vilniaus mieste vasario mėnesį įvyko 47 eismo įvykiai. Tai reiškia, kad mieste eismo įvykių įvyksta daugiau nei magistraliniuose keliuose. Todėl valdžia turėtų labiau orientuotis į numatomus rezultatus, o ne į sąnaudas.
7) Valdžia, veikianti kaip įmonė: uždirbanti, o ne išleidžianti. Valdžios institucijos ne tik išleidžia biudžeto lėšas finansuodamos įvairias programas ar priemones, bet ir ieško būdų, kaip uždirbti lėšų, pavyzdžiui, nuomoja žemės sklypus ar patalpas, teikia paskolas už palūkanas, teikia paslaugas, už kurias tiesiogiai moka paslaugų vartotojai.
Mūsų atveju, nagrinėjant Vilniaus miesto kelių priežiūrą, reikia paminėti UAB „Grindą”. Tai yra bendrovė, kurioje dirba samdyti žmonės ir jie gauna už tai atlygį. „Grindoje” dirbantys žmonės įgyvendina viešosios paslaugos - kelių priežiūros - efektyvų suteikimą žmonėms. Kadangi „Grinda” yra savivaldybės samdyta įmonė, tad jai finansavimą teikia būtent pati savivaldybė, jį gavusi iš Vyriausybės. O Vyriausybė pinigus gauna iš mokesčių mokėtojų, kurie ir yra viešųjų paslaugų vartotojai. Tad ši pavaldumo seka paaiškina NVV principą - valdžia, veikianti kaip įmonė. Šiuo atveju UAB „Grinda” teikia viešąją paslaugą už kurią netiesiogiai, bet moka patys paslaugos vartotojai - mokesčių mokėtojai.
8) Prevencinė valdžia: užuot taisius padėtį, siekiama užkirsti kelią problemoms atsirasti. Valdžios institucijos ne tik sprendžia susidariusias problemas, bet ir įgyvendina priemones, kuriomis sumažinama problemų atsiradimo galimybė.
Nagrinėjant kelių priežiūros Vilniaus mieste atvejį, matome, jog UAB „Grinda” prižiūri Vilniaus miesto kelius ne tik tuomet, kai iškyla konkreti problema ar ekstremali situacija, tačiau visais įmanomais būdais stengiasi palaikyti stabilią tvarką keliuose. Tai pagrindžia, jog įmonėje yra įsteigtos net kelios tarnybos - miesto tvarkymo tarnyba, kuri atsakinga už tai, jog keliuose nuolat būtų palaikoma stabili tvarka bei miesto dispečerinė tarnyba, kuri labiau orientuota į skubų reagvimą netikėtais atvejais. Pastaroji dar skirstoma į būsto avarinę, gatvių avarinę bei lietaus nuotekų avarines tarnybas. Toks smulkesnis pasidalijimas leidžia nuosekliau atlikti darbus bei atidžiau susikoncentruoti į jiems priskirtas sritis. Miesto tvarkymo tarnyba, stengdamasi išvengti nelaimingų atsitikimų žiemą, atsakinga už druskos bei smėlio mišinių gamybą bei barstymą jais miesto gatves. Miesto dispečerinė tarnyba bei jos padaliniai yra labiau orientuoti į greitą reagavimą iškilus problemai, t.y. operatyviai šalinti atsiradusias kliūtis arba lokalizuoti avarines vietas užtikrinant saugų eismą ir žmonių saugumą miesto gatvėse, taisyti pastatų vidaus inžinerinių tinklų avarinius gedimus, arba nustatyti jų priežastį, prižiūrėti, kad į miesto lietaus nuotekų tinklus ar į atvirus vandens telkinius nepatektų išsilieję naftos produktai, surinkti iš gyventojų kenksmingas chemines medžiagas ir žuvusius gatvėse gyvūnus, teikti centrinės dispečerinės ir vidaus tinklų avarinės tarnybos budėjimo funkcijas. Greitai identifikavus problemą, tarnyba efektyviai ją pašalina, tuo pačiu metu užkirsdama kelią bent kai kurių prolemų atsiradimui, pvz.: naftos nutekėjimams, avarinių gedimų priežasčių nustatymas.
9) Decentralizuota valdžia: pereinama nuo hierarchijos prie dalyvavimo ir komandinio darbo. Valdžios institucijų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų valdymo struktūra yra decentralizuojama, suteikiamos didesnės sprendimų priėmimo galios organizacijų padalinių vadovams ir specialistams, skatinamas darbuotojų aktyvumas ir komandinis darbas. Decentralizacija įgyvendinama suteikiant didesnį savarankiškumą viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Akivaizdu, jog kiekvieną iš paminėtų naujosios viešosios vadybos principų nesudėtingai galima pritaikyti analizuojant kelių priežiūros temą. Tai pabrėžia didelę NVV teorijos reikšmę organizuojant tinkamą priežiūrą Vilniaus keliuose.

4. VILNIAUS SAVIVALDYBĖS KELIŲ PRIEŽIŪROS TVARKA

Teorinėje darbo dalyje buvo pristatyta keliai kaip viešoji gerybė. Analizuojant naujosios viešosios vadybos koncepcijas, tampa aišku, būtent kuri iš minėtų koncepcijų yra atsakinga už viešąją gerybę - kelią. Praktinėje dalyje bus analizuojama reali Vilniaus miesto kelių situacija. Kitaip tariant, bus siekiama atskleisti Vilniaus miesto savivaldybė prižiūrį į kelius ir jų būklę. Siekiant nustatyti esamą padėtį pateikiami statistiniai duomenys apie eismo įvykius ir jų pasekmes gyventojams.

4.1. Kelių priežiūros finansavimas

Lietuvos valstybės kelių priežiūros kokybę daugeliu atvejų lemia būtent šalies biudžetas - dalis jo lėšų tenka situacijos Lietuvos keliuose gerinimui. Kiekvienais metais valstybės biudžetas yra formuojamas taip, kad jo lėšos būtų tinkamai paskirstytos įvairioms sritims, tačiau neretai tenka susidurti ir su deficitiniu biudžetu, kuris reiškia, jog turimos lėšos yra nepakankamos, todėl valstybės finansavimas gali būti per mažas. Tai turi įtakos tiek visos valstybės kelių priežiūrai, tiek ir atskirų savivaldybių.
Kiekviena savivaldybė, tarp jų ir Vilniaus, kelių priežiūrai gauna tam tikrą finansavimą iš valstybės. Biudžeto lėšos yra paskirstomos nevienodai, t.y. priklausomai nuo savivaldybės dydžio ir išsikeltų savivaldos tikslų. Kiekviena savivaldybė pati rūpinasi gautų lėšų tinkamu paskirstymu.
Vilniaus savivaldybė gauna tam tikrą finansavimą iš valstybės biudžeto, kurį turi paskirstyti įvairioms kelių priežiūros sritims, pavyzdžiui, gatvių, kelių tiesimui, dangų remontui ir pan. Viena iš šių sričių yra ir kelio priežiūra žiemą. Taigi, Vilniaus savivaldybė iš gautų valstybės biudžeto lėšų tam tikrą sumą skiria būtent saugumui keliuose užtikrinti šaltuoju metų laikotarpiu. Finansavimas skiriamas gatvių barstymui smėliu, druska, kelių valymui ir pan. Didžiausias lėšas žiemos metu Vilniaus miesto savivaldybė skiria kelius prižiūrinčiai įmonei UAB „Grinda”.

4.2. Įstaigos, atsakingos už Vilniaus savivaldybės kelių priežiūrą žiemą

Kaip jau minėta, už Vilniaus kelių priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė bei UAB „Grinda”. Savivaldybė teikia finansavimą, o UAB „Grinda” praktiškai įgyvendina kelių priežiūros paslaugas. Įmonėje veikia dvi tarnybos - tvarkymo bei avarinė dispečerinė, kuri dar skirstoma į būsto, gatvių ir lietaus nuotekų avarines tarnybas. Kaip matome, yra aiški hierarchinė struktūra, kuri leidžia efektyviau įgyvendinti viešąją paslaugą - kelių valymą. Kiekviena tarnyba yra atsakinga už jai pavestas funkcijas ir orientuojasi į kuo geresnį šių funkcijų įgyvendinimą. Taigi, Vilniaus keliais rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Grinda” ir jos padaliniai (žiūr. 1 pav.).

1 paveikslas: UAB „Grinda” struktūra.
UAB „Grindos” veiklos tikslas yra pelno siekimas, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus. „Grindos” veiklos spektras gana platus - tai lietaus vandenų surinkimas; gatvių, kelių tiesimas, dangų remontas, priežiūra; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas ir pan. Tarp šios bendrovės teikiamų paslaugų yra ir gatvių važiuojamosios dalies priežiūra žiemą.
Vienas iš UAB „Grindos” padalinių - Miesto tvarkymo tarnyba. Ji teikia tokias paslaugas, kaip gatvių barstymas smėliu ar šlapiomis druskomis, gatvių valymas, smėlio-druskos mišinio paruošimas, atvežimas ir pardavimas. Paslaugų pagrindinis užsakovas ir finansuotojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o šioms paslaugoms atlikti naudojami siauros specifinės paskirties brangi ir moderni technika bei įrengimai. Jų naudojimas yra sezoninio pobūdžio.
Vilniaus miesto kelių priežiūrą atlieka ir kitas „Grindos” padalinys - Miesto avarinė dispečerinė tarnyba. Ji teikia privalomas paslaugas vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos spendimais, Komunalinio ūkio departamento (KŪD) potvarkiais ir nutarimais, kitais teisės aktais. Tarnybą sudaro: būsto, gatvių ir lietaus nuotekų avarinės tarnybos.
Būtent Vilniaus kelių priežiūra žiemą rūpinasi gatvių avarinė tarnyba. Jei yra apledėjusi nedidelė gatvės važiuojamoji dalis, smarki pūga (lijundra) ar sniegas, nakties metu, poilsio ar švenčių dienomis - vadovaujantis žiemos tarnybos dokumentais, ši tarnyba privalo operatyviai pranešti atsakingiems budintiems įmonių darbuotojams apie susidariusią padėti miesto gatvėse.
Taigi, už Vilniaus kelių priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau pačius priežiūros darbus atlieka UAB „Grinda”. Pastaroji yra atsakinga už tai, kad keliai būtų tvarkingi ir prižiūrėti. Ji atskaitinga savivaldybei, o pati savivaldybė - Vilniaus miesto gyventojams ir valstybės institucijoms.
5. KELIŲ PRIEŽIŪROS KOKYBĖS TYRIMAS

Siekiant atskleisti kelių priežiūros tinkamumą Vilniaus mieste žiemos metu atlikome tyrimą. Tyrimui pasirinkome sausio mėnesį 2008-2011 metais. Atlikta oro sąlygų apžvalga, keliuose sužeistų bei žuvusių žmonių ir eismo įvykių keliuose statistikos analizė. Nagrinėti pasirinkome sausio mėnesį atsižvelgiant į tai, jog tai yra žiemos laikotarpio vidurys. Nagrinėjant statistinius duomenis, siekėme nustatyti kelių priežiūros šaltuoju laikotarpiu įtaką eismo saugumui.
Žuvo: 2008 2009 2010 2011
Pėščiųjų 25 14 24 14
Vairuotojų 7 6 5 6
Keleivių 4 6 4 7
Dviratininkų 3 0 1 2
2008 - 2011m. sausio mėnesiais žuvusiųjų žmonių suvestinė Vilniuje
Išanalizavus Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktus duomenis apie žuvusiuosius 2008 - 2011m. Sausio mėnesį aiškios tendencijos nėra. Nuoseklumo taip pat. Žuvusiųjų skaičiai nemažėja, o jei sumažėja, kitais metais grįžta į buvusias pozicijas. Daugiausiai žuvusiųjų yra pėstieji, saugiausiai keliuose gali jaustis dviratininkai. Vairuotuojų žūna maždaug tiek pat kiek ir keleivių.
Metai Vid. Temparatūra (°C) Kritulių (sniego) dažnis per mėn.
2008 -2 18
2009 -4 22
2010 -11 23
2011 -4 24

Šalčiausia žiema buvo 2010, kai vidutinė oro temperatūra buvo -11°C, o šilčiausia - 2008 metais - vidutinė oro temperatūra -2 °C. 2009 ir 2011 metais temperatūra buvo panaši - apie -4 °C. Kiekvienais metais iškritusio sniego kiekis buvo panašus: daugiausia - 2011 metais (24/31), mažiausiai - 2008 metais (18/31).

Žmonių, sužeistų keliuose 2008-2011m. Vilniaus mieste, sausio mėnesį, skaičius

Kaip matome iš pateiktos diagramos, daugiausia žmonių keliuose buvo sužeista 2008 metais - 107, mažiau sužeistųjų - 75 žmonės, buvo 2009 metais. Sekančiais metais sužeistųjų buvo dar mažiau - 71, o 2011 metais ir vėl ženklus sumažėjimas - 36 žmonės. Remiantis statistika, galime daryti išvadas, jog kelių valymo kokybė gerėja, nes kasmet keliuose sužeistų žmonių kiekis mažėja.

2008-2011 metų sausio mėnesį eismo įvykių suvestinė Vilniaus mieste
Metai 2008 2009 2010 2011
Eismo įvykių sk. 98 70 48 33
Išanalizavus Lietuvos kelių policijos tarnybos statistinius duomenis apie eismo įvykius, pastebimas eismo įvykių mažėjimas Vilniuje. Galima daryti išvadą, kad įvykių skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo skiriamas didesnis dėmesys kelių priežiūrai.

IŠVADOS

1. Analizuojamas „šaltasis laikotarpis” turi mūsų nustatytas ribas - t.y. nuo sausio 1 d. iki sausio 30 d. Pasirinktas būtent šis laikotarpis atsižvelgiant į tai, jog tai yra žiemos laikotarpio vidurys ir kelių metų praktikos duomenimis, tai yra pastoviausias mėnuo pagal kritulius bei oro temperatūrą kiekvienais metais. Darbe apibrėžtų sąvokų (gatvė, kelias, kelio priežiūra) paaiškinimas leidžia ne tik suvokti jų esmę, tačiau nagrinėti tai kaip viešąją gerybę.
2. Kelias - žemės ruožas, kuriuo galima eiti arba važiuoti. Žiemos metu eismo sąlygos (tiek pėsčiųjų tiek važiuojamosios dalies) darosi sudėtingesnės dėl oro sąlygų. Teisė kiekvienam eismo dalyviui naudotis gerai prižiūrėta važiuojamąja ar einamąja kelio dalimi privalo būti garantuota kiekvienam. Tuo rūpinasi valdžios institucijos, organizuodamos kelių priežiūrą žiemos metu. Tai įgyvendinama organizuojant konkursą, kurį laimėjusi kelių priežiūros bendrovė perima „estafetę” į savo rankas. Žvelgiant į realią situaciją sostinėje, šiuo metu kelius prižiūri bendrovė UAB „Grinda”
3. Kelių priežiūros organizavimo politika grindžiama NVV principais ir jų taikymu. Aptariami principai: katalitinė valdžia, bendruomenės įtraukimas, konkurencijos skatinimas, veikla, orientuota į misiją ir rezultatą, decentralizuota valdžia bei prevencinių priemonių taikymas. Labiausiai kelių priežiūros tematika pasižymi katalitinės valdžios principas, reiškiantis, jog sprendimai privalo būti priimami, paslaugų teikimą perleidžiant kompetentingoms įmonėms. Ne mažiau svarbu bendruomenės įtraukimo principas, kuomet valdžia privalo skatinti pačių gyventojų įsitraukimą į kelių priežiūrą bent nedidelėse teritorijose. Konkurencija bei orientyras į misiją ir rezultatus yra taip pat svarbu, tačiau tai taikytina plataus pobūdžio organizacijoms, neišskiriant kelių priežiūros užtikrinimo. Decentralizuota valdžia pasireiškia pačiame pirmame kelių priežiūros etape, kuomet valdžios institucijos, organizuodamos konkursą įmonėms, perleidžia didžiąją dalį funkcijų ir atsakomybių konkretiems objektams.
4. Kelių priežiūros funkcijų įgyvendino organizavimas priklauso nuo valdžios institucijų. Vilniaus kelių priežiūrą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė Ji reingia konkursą ir nustato kriterijus, kuriuos atitikti privalo pretenduojančios įmonės. Vėliau, nustatomi kriterijai jau laimėjusiai įmonei, kuri privalo prižiūrėti kelius taip, jog nebūtų nukrypta nuo nustatytų kriterijų. Šiuo metu Vilniaus keliais rūpinasi UAB „Grinda”. Finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės biudžeto ir lėšų, kuriuos skiriamos būtent kelių priežiūrai užtikrinti. Kiekviena savivaldybė gauna atitinkamą finansavimą iš valstybės biudžeto, priklausomai nuo savivaldybės dydžio ir sudarytų planų.
5. Atlikto tyrimo duomenys rodo teigiamus rezultatus. Analizuojamas penkerių metų laikotarpis atsižvelgiant į kritulių kiekį, temperatūra, autoįvykių skaičių, žuvusių ar sužeistųjų asmenų kelyje skaičių. Statistiniai duomenys rodo, jog per penkerius metus situacija pagerėjo, sausio mėnesio analizė atspindi tai, jog žuvusių ir sužeistųjų skaičius kelyje kasmet mažėja, autoįvykių skaičius taip pat kaskart mažėja, arba nekinta. Darytina išvada, jog Vilniaus kelių priežiūra yra organizuojama tinkamai.
LITERATŪRA

1. Kelių priežiūros tvarkos aprašas, 2004m.vasario 11d. Nr.155.
2. A. Degutis, „Individualizmas ir visuomeninė tvarka”, 1998m.
3. Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2032.
4. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas 1995 m. gegužės 11d. Nr. I-891, Vilnius.
5. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas 2000m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043.
6. Interneto svetainė. < http://www.transp.lt/ >
7. Interneto svetainė. < http://www.eismoinfo.lt >
8. Interneto svetainė. < www.grinda.lt>
9. Interneto svetainė. < http://www.meteo.lt/ >
10. Interneto svetainė. <http://www.businessdictionary.com/definition/public-good.html>
11. Interneto svetainė.<http://economicsandcompassion.blogspot.com/2011/01/public-goods.html>
12. Interneto svetainė. < http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=4933&p_d=61707&p_k=1.html>
13. Interneto svatainė. < http://www.lkpt.lt/lt/statistika/index.php>
14. Interneto svetainė. < http://www.automagistrale.lt/index.php/lt/eismo-saugumas/eismo-ivykiu-statistika/a1-vilnius-kaunas-klaipda-magistraliniame-kelyje-eismo-vyki-ir-juose-nukentjusij-2005-2011-m-palyginimas>

Rodyk draugams